Nuo advento iki Trijų karalių

Per šaltus, niūrius, bet kartu mielus vėlyvo rudens laukus atkeliauja adventas. Ir nesvarbu, kad dienos vis trumpėja ir dar – trumpės. Didžiųjų švenčių laukimas. Šio laikotarpio tamsias dieneles taip norisi pripildyti dėmesio, šilumos, prasmingu laukimu, norisi pabūti visiems drauge. Kiekvienoje grupėje atsivėrė adventinio kalendoriaus langeliai. Adventinis vainikas su 4 žvakelėmis, kurios po vieną uždegamos savaitės pradžioje. Kiekvieną dieną pedagogai vaikams skaitė po vieną Bruno Fererro knygos „25+1 Kalėdų istorijos“ istoriją. Kiekviena istorija padėjo dovanoti vaikams džiugesį ir slėpinį, gaubiantį patį svarbiausią istorijos įvykį – Jėzaus gimimą.

Tėvelių ir vaikų kūrybiškumo ir fantazijos dėka kasryt pasitiko gausus būrys „senių besmegenių“ mažų ir didelių, pagamintų iš įvairių medžiagų, bet turinčių vieną bendrą bruožą – jie visi visada linksmi ǃ.

Belaukiant Kalėdų vaikai vieni kitiems koncertavo salėje. Lankėsi vieni pas kitus grupėse.

Sausio 8 dieną vaikai susirinko salėje atsisveikinti su eglute. Meninio ugdymo mokytoja Margarita Vaičekonienė papasakojo vaikams apie tris Karalius – Kasparą, Merkelį, Baltazarą. Sveikatos priežiūros specialistė Ramunė Šumskienė skaitė Birutės Lenktytės-Masiliauskienės knygos „Debesų pataluos“ pasaką „Pirmas sniegas“. Kvietė drauge šokti ir dainuoti. Meninio ugdymo mokytoja Rūta smuiku griežė Johanno Pachalbelio „Kanoną“, Franzo Schuberto „Ave Marija“. Pedagogės vaikams padainavo Franco Gruberio „Tyli naktis“. Didžiosios metų šventės jau baigėsi ir laikas atsisveikinti su eglute. Vaikai nupuošė eglutę ir atsisveikino iki kitų metų.